Žiemiški orai ne tik priverčia pasikeisti aprangą, bet ir saugotis tokių dalykų, apie kuriuos šiltuoju metų laiku niekas negalvoja. Kai krenta snaigės, gatvėse slidu arba šlapia, drabužiams, avalynei ir aksesuarams gali prireikti atidesnės priežiūros. Kitu atveju galima nepataisomai sugadinti jaukius, patogius ir mielus dėvėti drabužius ir kitas aprangos detales.
Didžiausias avalynės priešas, atšalus orams, yra druska ir kitos cheminės medžiagos, kuriomis barstomi keliai, kad nebūtų slidūs ir apledėję. Grynas vanduo ir jo kietos, sušalusios būsenos (sniegas ir ledas) taip labai nekenkia dirbtinės ar natūralios odos gaminiams. Tačiau reguliari avalynės priežiūra ir specialių priemonių naudojimas gali užkirsti erozijos procesams. Įsisenėjusių druskos dėmių praktiškai neįmanoma išnaikinti. Jos negrįžtamai pakeičia avalynės spalvą, išsausina, deformuoja odą, ji pradeda trūkinėti. Kiekvieną kartą grįžus iš lauko batus reikėtų nuvalyti skudurėliu arba popieriniu rankšluosčiu. Taip pat batus reikėtų tepti aliejingais tepalais, kad oda nepradėtų skeldėti. Tepalai sukuria apsauginį sluoksnį, kuris apsaugo nuo pažeidimų. Batus poliruoti specialiomis priemonėmis reikėtų 1 – 2 kartus per savaitę, priklausomai nuo to, kaip dažnai jie avimi. 1 – 2 kartus per žiemą avalynę reikėtų palepinti gilesnius odos sluoksnius minkštinančia batų priežiūros priemone ar paprasčiausiu aliejumi.
Šaltuoju metu mėgstamų vilnonių drabužių didžiausias priešas – kandys arba tiksliau jų lervos, nes skraidantys vabzdžiai yra nekenksmingi. Tačiau subrendę kandžiai deda kiaušinėlius į vilnos, kailių ar kitų natūralių audinių medžiagas. Išsiritusios lervos pragraužia skylutes įvairiuose drabužiuose ir gali juos nepataisomai sugadinti. Beje, priešingai paplitusiai nuomonei, šaltis drabužinių kandžių nenaikina. Vis dėlto kandys dažniausiai peri kiaušinėlius drabužiuose, kurie dėvimi ir išimami iš spintos retai, todėl retkarčiais verta atidžiai juos apžiūrėti, ar nėra įtartinų skylučių.
kaip kaip 